Kaip „Trivartis“ kvietimo į savo rungtynes ieškojo, arba išvyka į Mostiškes

MostVėlų ketvirtadienio vakarą Mostiškių miestelyje nugriaudėjo galingas vietos futbolo komandos gerbėjų „Jėėėė!!!“. „Trivarčio“ žaidėjai, šiam vakarui pavirtę iš raudonų į mėlynus, kas stvėrėsi už galvų, kas puolė prie teisėjo, vartininkas gulėjo įsikniaubęs į žolę, bet šaukštai jau buvo po rungtynių.


Važiavome į Mostiškes be didelių lūkesčių. Jie pirmi lentelėje, mes – paskutiniai. Pas juos nebus rezultatyviausio žaidėjo, bet pas mus vėl nebus… Ai, nusibodo jau skaičiuot ir galvot apie tai.

Jie iki šiol namie laimėjo visas lygos rungtynes ir tik taurės mačą su III lygos Ukmergės „Spartaku“ baigė lygiosiomis 3:3 (baudinius pralošė 3:5). Šio sezono „Mostiškių“ namų rungtynių rezultatai atrodė taip:

Mostiškės     5-2     Tėvynės Sąjunga
Mostiškės     2-0     Žaibai
Mostiškės     6-1     Renne
Mostiškės     9-2     Pionieriai
Mostiškės     3-3     FKK Spartakas
Mostiškės     6-2     AMSTAFF
Mostiškės     3-2     Ozo tapyrai

Teisėjų apsuptyje

Entuziazmo nepridėjo ir teisėjo paskyrimas. Galbūt Regimantas Jasiūnas gyvenime yra puikus žmogus, bet aikštėje mes su juo na niekaip. Kaip magneto mėlyna su raudona, kaip emigrantai su Užkalniu, kaip Vėsaitė su Tapinu – niekur vieni nuo kitų dingt negalime, bet oi kaip norėtųsi.

Mūsų bendras buvimas aikštėje kartą jau baigėsi legendinėmis rungtynėmis su „Viltimi“, po kurių skraidė diskvalifikacijos į visas puses (išskyrus mūsų:). Kitais kartais buvo tik šiek tiek geriau. Primokėtume, kad SFL išskirtų mūsų kelius visiems laikams. Bet čia ateičiai.

Maža to, varžovų komandoje turėjome kitą SFL teisėją – Francą. Kai jis teisėjauja mūsų rungtynėms, kibirkščių irgi dažnai netrūksta. Bet žaisdamas „Mostiškėse“ jis laikosi pabrėžtinai santūriai ir stengiasi nerodyti visiškai jokių emocijų. Pagarba už tai.

Ant linijų su vėliavėlėmis darbuotis buvo paskirti du nusipelnę veteranai. Irgi toks hmmm, na bet tebūnie.

Vis dėlto prieš išvyką buvo ir pozityvių lūkesčių. Pirma, smagu važiuoti į miestelį, kurio gyventojams savos komandos rungtynės SFL yra įvykis ir jie ateina į stadioną palaikyti saviškių. Dėl to verta važiuoti ir į Pabradę, ir į nežinia kur prie Baltarusijos sienos.

Antra, ne kurie pavydėjome „Tapyrams“ nusifotografuoto skelbimo, kuris kabėjo kažkur Mostiškėse ir kvietė gyventojus į rungtynes. Mes irgi norėjome tokios fotkės, nes na kur daugiau kas nors ką nors kvies pažiūrėti, kaip žaidžia „Trivartis“?

Kvietimą užmatė Ronis, nuotrauką turime, tik parodyti kol kas negalime. Vakare bus.

Kur bespirsi, visur užribis

Žinojome, kad Mostiškių aikštė yra maža, bet tokios mažos vis dėlto nesitikėjome. Rungtynėms su rimtesniais varžovais mūsų anksčiau rinktasis Naujasis Bukiškis, palyginus su Mostiškių stadionu, yra didelis kaip „Camp Nou“.

Pamačius aikštę pirma mintis buvo tokia: „Čia outas – pavojingesnis nei kampinis. Rankomis numesti kamuolį tiksliai ten, kur reikia, gi lengviau nei nuspirti koja.“ Vėlesni įvykiai šią įžvalgą pateisino su kaupu.

Rungtynių pradžioje aikštė buvo žiauriai per siaura – kas antras mūsų smūgis baigdavosi užribiu. Vis dėlto ramiai atsimušinėjome išnešinėdami bet kur ir bandėme apsiprasti su sąlygomis.

Apsipratome gana greitai. Ir netrukus „Mostiškių“ gerbėjams teko spėlioti, kas čia per lūzeriai iš paskutinės vietos, jei mūsiškiams tiek vargo. Per pirmą kėlinį galėjome įmušti kokius penkis.

Progos buvo jei ne 100-procentinės, tai bent jau 90-procentinės tai tikrai. Mažiausias mūsų žmogus Linukas kažkaip sugebėjo po kampinio spygliu pramušti į tolimą kampą, bet vartininkas vargais negalais atmušė kamuolį. Po Arno permetimo per vartininką kamuolys pataikė į skersinį. Buvo dar pavojingų smūgių iš labai dėkingų padėčių. Deja, pavyko tik kartą – Topas kaire koja pramušė taip, kad nuo gynėjo dar atšokęs kamuolys galingai įskriejo į artimą kampą nepalikdamas vartininkui jokių šansų.

Geriau prie savo aikštės gabaritų pripratę „Mostiškės“ ilgai valdė kamuolį, bet nieko ypatingo prie mūsų vartų nesukūrė. Vienintelis rimtas pavojus kilo po kampinio, kai varžovų žaidėjas galva nepataikė į vartus.

Kėlinio citatos autoriumi skelbiame „Mostiškių“ fotografą: „Ei, susiimkit, jie užima paskutinę vietą, turi tik 4 taškus.“

Tolerancija irgi turi ribas

Po pertraukos varžovai tikrai susiėmė rimčiau, bet vis tiek nieko iš to nesigavo. Begalinė kamuolio kontrolė vis baigdavosi tik tolimais smūgiais iš žaidimo ar iš standartų, bet visus juos ramiai susirinko vartininkas.

Vis dėlto kartą jiems pavyko. Po tolimo smūgio įvyko net dvigubas rikošetas, po kurio kamuolys gana lėtai įriedėjo prie pat tolimojo virpsto į mūsų vartų tinklą.

„Mostiškių“ ramybė ir įsitikinimas, kad dabar jau tikrai prispaus, užtruko tik 7 minutes. Iš užribio įmetėme kamuolį į baudos aikštelę, kur sau būdingu stiliumi Topas atsitvėrė varžovą ir užsiėmė poziciją. Sekė firminis judesiukas ir varžovas rankomis nuleido mūsų kapitoną žemyn. Teisėjas tvirtai rodo į 11 metrų žymą, o Topas dar ramiau įmuša savo antrą įvartį.

Mostiškes apgaubia bloga nuojauta, o miestelio komanda su dar didesniu užsidegimu bando pramušti „Trivarčio“ gynybą. Bet ir toliau – kaip galva į sieną.

Vis dėlto įvartis krito. Paskutinę sekundę. Skersas iš kairės, Paula prašoka kamuolį, o šeimininkų puolėjas špicu baksteli jį pro vartininką į tinklą.

Mostiškių miestelyje nugriaudėjo galingas vietos futbolo komandos gerbėjų „Jėėėė!!!“. „Trivarčio“ žaidėjai, šiam vakarui pavirtę iš raudonų į mėlynus, kas stvėrėsi už galvų, kas puolė prie teisėjo, vartininkas gulėjo įsikniaubęs į žolę, bet šaukštai jau buvo po rungtynių.

Mūsų vidurio gynėjų – Paulos ir Donato – įsitikinimu, įvartį pelnęs žaidėjas buvo nuošalėje. Donatui bandymas tai išaiškinti teisėjui baigėsi antra geltona kortele ir pašalinimu iš aikštės.

Bet žaisti mažumoje jau neteko – vos tik paspyrus kamuolį iš centro nuaidėjo finalinis švilpukas.

Netrukus vėl gausime sąskaitą iš SFL už per rungtynes surinktas 5 korteles. Įsivaizduojate, kaip reikia pasistengti, kad 2 korteles už kalbas gautų 2014 metų oficialus Lietuvos tolerantiškiausias žmogus? :) Na, bet mes juk žinojome, kad teisėjaus R. Jasiūnas.

Buvo toks keistas epizodas antrame kėlinyje, kai Donatui vos prisilietus prie „Mostiškių“ žaidėjo, šis nukrito kaip pakirstas. Tai vyko 13-14 metrų nuo vartų, baudos aikštelėje.

Nuskambėjus švilpukui abiejų komandų žaidėjai sužiuro į teisėją, spėliodami, kas dabar bus – 11 metrų baudinys ar geltona už vaidybą. Tačiau teisėjas, visų nuostabai, paskyrė baudos smūgį nuo 16 metrų linijos. Kai vėliau pats Donatas teisėjui sakė, kad viskas vyko baudos aikštelėje, buvo paaiškinta, kad tik pats Donatas stovėjo joje, o ištiesta ranka jau buvo už baudos aikštelės ribos.

Buvo dar visokių kitokių epizodų, dėl kurių esame nepatenkinti teisėjų darbu, todėl ir kilo visos aistros rungtynių gale. Bet tiek to, nieko čia naujo. Ir px ta sąskaita.

Ieškomas organizatorius!

Šitos rungtynės pagaliau buvo tos, kai turėjome pakankamai žmonių, kad jaustumėmės ramiai ir per daug neliūdėtume dėl nedalyvaujančių. Nudžiugino Tautvydo entuziazmas sudalyvauti net rizikuojant nespėti į darbą, smagu, kad rato pabaigoje tvirtai vėl prisijungė Justas, nuolatiniu dalyviu tapo Arnas, maloniai nuteikia ir Amboto nusiteikimas. Jei taip ir toliau, viskas bus gerai, rudenį tikrai kilsime turnyro lentelėje aukštyn.

SFL antras ratas prasidės rugpjūčio 15-16 d. Pirmas rungtynes po pertraukos žaisime išvykoje su „Žaibais“.

Vasarą labai norėtųsi pagaliau susiorganizuoti „Trivarčio“ taurės turnyrą (bent jau komandos 10-mečio proga), geriausia – Juodkrantėje (nors visiems tikriausiai patiktų ir pvz. Veisėjai). Gal kas norite parodyti iniciatyvą ir tapti vyr. organizatoriumi?

„MOSTIŠKIŲ“ NUOTRAUKŲ GALERIJA

Untitled

Komentarai